Kaip dažnai reikia valyti automobilio saloną ir kodėl: specialistai pasidalijo savo patarimais

Kad automobilį reikia reguliariai plauti, supranta nemaža dalis vairuotojų. Nešvari transporto priemonė ne tik neteikia jokio estetinio malonumo, bet ir ilgainiui gali sukelti rimtesnių problemų, susijusių tiek su saugiu vairavimu, tiek su automobilio ilgaamžiškumu. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad panašios taisyklės galioja ir mašinų salonams – jų priežiūrai daugybė vairuotojų skiria per mažai dėmesio. Tad kaip dažnai ir kodėl reikėtų valyti transporto priemonės vidų?

Nerašytos taisyklės

Šaltuoju metu automobilį patartina nuplauti bent kas keletą savaičių. Toks priežiūros intensyvumas rekomenduojamas kasdien vairuojantiems žmonėms, norintiems apsaugoti savo transporto priemonę nuo keliams barstyti naudojamų druskų bei purvo mišinio. Vasarą šis intervalas pailgėja, tačiau tuomet savininkams taip pat dera reguliariai šalinti dulkes, vabzdžių liekanas ir nuo kelio dangos prilimpančias apnašas.

Tokia priežiūra tapo ypač paprasta Lietuvoje išpopuliarėjus greitosioms tunelinėms automatinėms plovykloms. Čia transporto priemonė kokybiškai nuplaunama vos per keletą minučių, tad vairuotojas tinkamą jos švarą gali palaikyti negaišdamas laiko.

Netrukus jau devynioliktą tokią įstaigą Lietuvoje atidarysiančios bendrovės „Pro Bro“ Kauno Savanorių pr. plovyklos vadovas Tautvydas Žioba sako, kad nerašytas taisykles, kaip tinkamai prižiūrėti savo automobilį, žino nemaža dalis vairuotojų. Tačiau gyvenant sparčiu tempu tokiems dalykams dažnai pritrūkstama laiko.

„Todėl švaros paslaugų patogumas ir greitis tapo katalizatoriais, paskatinusiais lietuvius kruopščiau prižiūrėti savo automobilius. Nusukti kelioms minutėms nuo kelio, kad patirtum estetinį malonumo jausmą vairuodamas švara tviskantį automobilį ir jo kėbulą apsaugotum nuo galimų pažeidimų, nesukelia didesnių nepatogumų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vis dėlto T. Žioba atkreipia dėmesį, kad kiek kitaip vairuotojai vertina automobilių vidaus švarą. Tam mūsų šalyje vis dar skiriama per mažai dėmesio, o atsainiai, tik priešokiais prižiūrimas salonas ilgainiui transporto priemonės savininkui gali sukelti papildomų rūpesčių ir priversti paploninti piniginę.

„Iškratyti kilimėlius ar išsiurbti dulkes – jau gera pradžia, tačiau tai daryti reikėtų tikrai dažniau nei porą kartų per metus. Nekalbant apie įvairius maisto likučius ar sulaistymą skysčiais – jų pasekmes reikėtų šalinti nedelsiant ir nelaukti, kol įsisenėjusių dėmių nebebus galima išnaikinti be specialių cheminių priemonių“, – paaiškina specialistas.

Sprendimas stokojantiems laiko

Laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad vairuotojai dažnai atlaidesni priterštam automobilio salonui dėl keleto priežasčių.

„Kai murzina automobilio išorė, tai labai krenta į akis ne tik savininkui, bet ir visiems aplinkui. Tuomet dažną apima gėdos jausmas, lyg vaikščiojant taukuota galva arba dėmėmis nusėtu paltu, ir suskumbama į plovyklą. Tačiau salonas yra uždara erdvė, kuri detaliau matoma tik važiuojantiesiems automobiliu. Todėl spaudimas susitvarkyti lyg ir sumenksta, kol kas nors nepasako pastabos“, – vaizdžiai aiškina pašnekovas.

Dar svaresnė priežastis, jo teigimu, yra amžinas laiko stygius. Kai kas neprisirengia nuplauti automobilio išorės dėl laiko stokos, o kokybiškai išsivalyti jo saloną užtrunka dar ilgiau. Taip ir kaupiamas „apsileidimo sluoksnis“: dažniausiai jis iškuopiamas tik keičiantis sezonams.

Vis dėlto švaros paslaugų įmonės jau sprendžia ir šią problemą. Pavyzdžiui, bendrovė „Pro Bro“ greitojoje tunelinėje plovykloje Muravos mikrorajone Kaune įdiegė analogišką „Express“ salono sausojo valymo paslaugą. Be jokios išankstinės registracijos atvažiavę vairuotojai gali palikti transporto priemonę ant konvejerio. Mašina juo juda prie skirtingų valymo taškų, o jos salonas išblizginamas vos per 8 min.

„Per tą laiką išsiurbiamas automobilio salonas ir bagažinė, salone nušluostomos dulkės, švelniai nuvalomi ir nusausinami langai, taip pat išplaunami ir išdžiovinami visi kilimėliai“, – vardija T. Žioba.

Jo teigimu, kol kas tokia paslauga teikiama tik Muravos plovykloje, tačiau netrukus bus pasiūlyta ir Vilniuje bei dar vienoje plovykloje Kaune.

Išvardijo, kas kenkia labiausiai

Abu pašnekovai sutinka, kad poreikis išsivalyti automobilio saloną yra nustatomas gana subjektyviai. Vis dėlto yra bent keletas kriterijų, kuriais vadovaujantis galima suprasti, kada ateina laikas nuodugniau susitvarkyti.

„Man vienas baisiausių dalykų automobilyje yra per ilgą laiką nešvarumų juostomis apsinešę langai. Tiek plieskiant saulei, tiek tamsoje, lyjant lietui, matomumas per juos žymiai suprastėja, todėl tokia nešvara yra net pavojinga saugumo požiūriu. Kita dažna problema – drėgmė. Per didelis jos kiekis ir apdailos medžiagas gadina, ir kelia grėsmę keleiviams dėl įvairiausių mikroorganizmų dauginimosi“, – savo ribinius kriterijus vardija daugybę skirtingų automobilių nuolat išbandantis E. Babelis.

Pasak žurnalisto, jis švarą automobilyje linkęs palaikyti nuolat, o didesnį dėmesį tam skiria prieš ilgesnes keliones ar po jų. Savo ruožtu T. Žioba antrina, jog reguliarus salono valymas svarbus ir norintiems sutaupyti.

„Tebėra gajus stereotipas, esą saloną pakanka išsivalyti prieš vasarą ir prieš žiemą, tačiau taip leidžiama įvairiems nešvarumams įsisenėti ir tuomet jų lengvai pašalinti nepavyksta. Paprastai tokiais atvejais gali padėti tik profesionalus cheminis valymas, o jis yra brangesnis nei reguliari priežiūra. Geriau nekaupti salone dėmių ir stengtis jas kaip galima greičiau išimti“, – rekomenduoja specialistas.

Anot jo, vienos bjauriausių yra kavos, arbatos, saldžių ir savo sudėtyje pieno turinčių gėrimų paliekamos dėmės. Tokie produktai dažnai yra lakūs, greitai prasiskverbia pro apdailos paviršius ir palieka ne tik nemalonias žymes, bet ir nosį riečiantį kvapą. Ilgėliau neišėmus šių skysčių iš audinių, jie įsigeria dar giliau ir tampa dar sunkiau pašalinami.

„Be to, dalyje gėrimų esančios cheminės medžiagos tiesiog gadina apdailos audinius, suprastėja įvairių paviršių estetinė išvaizda, o tai vėliau ir vėl kainuoja papildomus pinigus: arba mėginant atkurti ankstesnę medžiagų būklę, arba krentant automobilio kainai, kai norima jį parduoti“, – apibendrina T. Žioba.